Svajonių pieva

Jau kelios savaitės džiaugiamės pavasario šiluma, visi atsipalaidavo, bet pasirodo, žiema vis dar buvo čia.. Pats gegužės vidurys o šalnos -4. Iš vakaro palaisčiau augalus, bet juos vis tik gan smarkiai apkramtė. Trešnė jau pilnai žydėjo, labai gaila, bet uogų bus mažiau.    Net Tabiukas pasimetęs - negi vėl pradėti auginti vilną... :) Paprastieji bijūnai atlaikė šaltį ir tvirtai pasitiko rytinę saulę, o medingi bijūnai nulenkė galvas, nors ir buvo šiek tiek uždengti.. o taip tikėjausi šiemet išvysti pirmuosius žiedus.  Paprastieji bijūnai.  Valgomieji sausmedžiai stiprūs augalai, tikiuosi, uogų sulauksime.    Varnėno inkile nuo ryto klegėjo paukščiukai, džiugu, kad mažieji nesušalo.   Iškrito tulpės, narcizai, susitraukė snapučių, serbentų, net rožių lapai..   Išeidama kaip reikiant žiema apkramtė, bet laikas užleisti vietą pavasariui.  Tuk tuk.. aš jau čia.. :)

Jau seniai svajojome ir planuose buvo turėti lauko pavėsinę. Vos pradėjus lyti, tekdavo eiti į namą, o juk taip norisi džiaugtis šiltu vasaros lietumi, kvėpuoti grynu oru ir maloniai leisti laiką lauke. Mano pageidavimas buvo, kad suolai būtų platūs, kad galėtum įkristi į minkštas pagalves ir jaustis lyg namo viduje. Tai turi būti vieta pasislėpti nuo lietučio, nuo karštos saulės spindulių, ilsėtis, gaminti maistą, lepintis, bendrauti ir t.t. Vakarai būna pakankamai vėsoki, numatėme ir vietą lauko pečiui, bet jį statysime vėliau. Tad viskam kas numatyta reikia nemažai vietos. Tad ir nusprendėme pavėsinę daryti 3,5 x 5 m.  Kadangi statome patys, o laiko visada trūksta, rezultato norisi čia ir dabar, pradėjome ne nuo grindų o nuo pačios pavėsinės. Vyras šlifavo, aš impregnavau impregnantu ir dažiau pasirinktais ąžuolo spalvos akriliniais dažais. Išmatuoti lygiai ir aukščiai, įgrežti ir įbetonuoti stulpeliai, įtvirtinti metaliniai U profiliai pavėsinės karkasui tvirtinti.